Būtini žingsniai
- Išmatuoti per vieną mokslo savaitę (5 dienas) susidariusių maisto atliekų kiekį. Kartokite tai kiekvienais metais.
- Surūšiuokite maisto atliekas į keturis konteinerius:
- Nevalgomos maisto atliekos (žievelės, kaulai, oda ir kitos nevalgomos dalys);
- Sugedęs maistas (maistas, kurio gaminimas nepavyko arba kurio galiojimo laikas pasibaigęs);
- Maisto perteklius (maistas, kuris yra virtas, bet nepatiekiamas iš naujo);
- Vėlyvieji likučiai (maistas, kurį patiekia, bet nevalgo klientai).
Rūšiavimas padeda nustatyti pagrindines maisto švaistymo priežastis.
- Kiekvienos dienos pabaigoje pasverkite konteinerius.
- Jei įmanoma, pasverkite ir kiekvienai dienai paruošto maisto kiekį arba apskaičiuokite maisto kiekį pagal sutartą porcijos dydį ir porcijų skaičių.
- Užrašykite kiekvieną dieną patiekiamų porcijų skaičių.
- Kasdien užrašykite maisto atliekų kiekį, tada apskaičiuokite vidurkį (remiantis 5 dienų rezultatais).
- Apskaičiuokite maisto atliekų susidarymą vienai porcijai ir rūšiai.
- Analizuokite įrašus ir kurkite ataskaitas, kad palaikytumėte tolesnius maisto atliekų mažinimo pokyčius.
Daugiau klausimų, kuriuos reikia apsvarstyti
- Išmatavus maisto atliekų kiekį, reikia imtis veiksmų jį sumažinti. Sužinokite daugiau skyriuose Kova su maisto švaistymu: viešojo maitinimo įstaigų vaidmuo“ ir Kova su maisto švaistymu: mokytojų ir mokyklų vadovų vaidmuo.
- Reguliarus maisto atliekų stebėjimas ir matavimas (pagal kiekį, rūšis ir šaltinius) taip pat padeda vaikams geriau suprasti maisto švaistymo priežastis ir poveikį.
