Įvadas
Ekologinis žemės ūkis laikomas tvarios maisto sistemos pirmtaku. Ekologiškų ūkių ūkininkai gamindami maistą naudoja tik natūralias medžiagas ir laikosi ekologiškų principų. Vadinasi, jie išsaugo ekologinę pusiausvyrą, didina dirvožemio derlingumą, palaiko biologinę įvairovę ir vandens kokybę. Taip pat reikalaujama, kad jie atitiktų tam tikrus gyvūnų gerovės standartus: antibiotikų naudojimas yra griežtai reglamentuotas, o genetiškai modifikuotų organizmų (GMO) naudojimas yra draudžiamas. Yra net įrodymų, kad ekologiški produktai gali turėti naudos sveikatai, palyginti su neekologiškais produktais. Europos Komisijos strategija nuo ūkio iki stalo, kuri yra Europos žaliojo kurso dalis, pirmenybę teikia ekologinio ūkininkavimo plėtrai. Planuojama, kad iki 2030 m. ekologinė žemdirbystė sudarys 25 % ES žemės ūkio naudmenų. Siekiant padidinti vartotojų paklausą ekologiškiems maisto produktams, ES ekologinių veiksmų planu siekiama skatinti ekologiško maisto gamybą valgyklose ir daugiau įtraukti ekologiškų produktų į viešuosiuosius pirkimus, taip pat skatinti ekologiško maisto naudojimą švietimo įstaigose.
Kai kurios čia pateiktos priemonės apima naujus viešųjų pirkimų kriterijus, taip pat tiriamąsias ir remiamas priemones, skirtas ekologinių produktų rinkai ir jos ūkininkams. Kiti kriterijai yra skirti viešojo maitinimo įstaigoms, pateikiant ekologiško ženklinimo gaires. Daugumoje priemonių yra rekomenduojami mokymai virtuvės specialistams, būtinas nuolatinis švietimas mokyklose ir informuotumo, sklaidos apie ekologiško maisto naudą didinimas organizacijose.