Tvarumas ir maisto vartojimas politikos kontekste

Viešam maitinimui įtakos turi kelios politikos sritys. Svarbiausios tvarumo kontekste yra susiję su maistu, viešaisiais pirkimais, klimato kaita ir išteklių naudojimu. Bendri tikslai visose šiose politikos srityse apima ekologiškesnio žemės ūkio skatinimą, mitybos pokyčius ir sveikesnę mitybą bei veiksmingo (ir tvaraus) išteklių naudojimo skatinimą. Viešieji pirkimai ir maitinimo paslaugų pokyčiai gali būti naudojami kaip priemonė šiems tikslams pasiekti.

Pasauliniu mastu Jungtinių Tautų darnaus vystymosi darbotvarkės 2030 m. vystymosi tikslai (SDG) visose politikos srityse nustato tvarumo kryptį. Kiekvienam iš 17 TVT buvo nustatyti tikslai ir rodikliai pažangai stebėti. Svarbiausi, susiję su tvaresniu viešu maitinimu, yra tikslai Nr. 2 „Užkardinti badą, užtikrinti aprūpinimą maistu ir geresnę mitybą bei skatinti tvarų žemės ūkį“ ir Nr. 12, „(siekti) užtikrinti tvarų vartojimą ir gamybą“. Vienas iš pastarojo tikslo uždavinių – skatinti tvarius viešuosius pirkimus (Nr. 12.7). Surasti keletą konkrečių priemonių, skirtų šiems tikslams pasiekti, galima šiose nuorodose: viešieji pirkimai, ekologiškas maistas, pokyčių strategijos.

Šis strateginis ES dokumentas nustato teisingo perėjimo prie ekologiškesnės ir klimatui neutralios Europos gaires. Žaliasis susitarimas apima politikos sritis, nukreiptas į klimatą, efektyvų išteklių naudojimą, ekosistemas ir biologinę įvairovę, regionų ir kaimo plėtrą, judumą ir prekybos santykius su trečiosiomis šalimis. ES biologinės įvairovės strategija, žiedinės ekonomikos veiksmų planas, strategija „nuo ūkio iki stalo“ ir vienkartinio plastiko draudimas – visa tai yra Europos žaliojo kurso pagrindas. Surasti keletą konkrečių priemonių, skirtų šiems tikslams pasiekti, galima šiose nuorodose: pokyčių strategijos, išteklių efektyvumas, komunikacija ir gebėjimų stiprinimas.

Šios strategijos tikslas – visapusiškai įveikti tvaraus maisto sistemų iššūkius ir identifikuoti sveikų žmonių, sveikų visuomenių ir sveikos planetos ryšius. Strategijoje nuo ūkio iki stalo aptariami miesto-kaimo maisto grandinių ryšiai, saugus maistas visiems, sveika mityba, įskaitant trumpąsias tiekimo grandines ir postūmis link ekologinio ūkininkavimo bei klimatui draugiškos aplinkos. Strategijoje netgi siūlomi minimalūs privalomi tvaraus maisto pirkimo kriterijai viešosioms institucijoms. Surasti keletą konkrečių priemonių, skirtų šiems tikslams pasiekti, galima šiose nuorodose: ekologiškas maistas, sveika ir augalinė mityba, darbas su ūkininkais.

Šis planas tęsinys ankstesnio ekologinio ūkininkavimo ir maisto vartojimo plano iki 2030 m. Naujojo veiksmų plano, paskelbto 2021 m., tikslas – 25 % ES žemės ūkio paskirties žemės priskirti ekologinei gamybai iki 2030 m. Siekiant šio tikslo, veiksmų plane keliami uždaviniai, skatinantys vartotojų paklausą ekologiškiems produktams ir ekologiškų produktų įtraukimą į viešojo ir privačiojo maitinimo paslaugas. Įvardinti ekologiškų produktų gamybos ir vartojimo privalumai – ekologiškesnis žemės ūkis, didesnis gyvūnų gerovės lygis, didesnė biologinė įvairovė ir teigiamas poveikis žmonių sveikatai. Surasti keletą konkrečių priemonių, skirtų šiems tikslams pasiekti, galima šiose nuorodose: viešieji pirkimai, ekologiškas maistas, darbas su ūkininkais.

Šis strateginisdokumentas skatina efektyviau naudoti turimus išteklius, siekiant neutralumo klimatui ir sumažinti šiuolaikinių gamybos ir vartojimo modelių poveikį klimatui. Planu siekiama skatinti bendradarbiavimą ir verslumą, siekiant sukurti naujus verslo modelius ir partnerystes. Žiedinės ekonomikos veiksmų plane pateikiama į ateitį orientuota darbotvarkė siekiant švaresnės ir konkurencingesnės Europos. Be to, jame atsižvelgiama į poreikį mažinti maisto švaistymą ir per didelės pakuotės naudojimą, taip pat skatinama naudoti biologiškai skaidžias medžiagas. Surasti keletą konkrečių priemonių, skirtų šiems tikslams pasiekti, galima šiose nuorodose: išteklių efektyvumas ir maisto atliekos.

Visi viešieji pirkimai sudaro 14 % ES BVP (ES žiedinės ekonomikos veiksmų planas, 2020 m. (Žiedinės ekonomikos veiksmų planas) ir gali būti svari tvarių produktų paklausos varomoji jėga. ŽVP kriterijai ir tikslai buvo sukurti siekiant padėti viešiesiems pirkimams pasinaudoti šiuo potencialu. Viešojo maitinimo ŽVP kriterijai yra ypač svarbūs, susiję su maisto ir maitinimo paslaugų pirkimu. Surasti keletą konkrečių priemonių, skirtų kriterijų taikymui organizuojant pirkimus, galima šiose nuorodose: Viešieji pirkimai. Siūlomos priemonės gali būti aktualios pirkėjams, tiekėjams ir maitinimo paslaugų teikėjams.